Geriausi VU dėstytojai

Prof. dr. Linas Vilčiauskas (Chemijos ir geomokslų fakultetas)

• Esu nuoširdžiai dėkingas už šį akademinį pripažinimą. Šis įvertinimas yra ne tik asmeninis pasiekimas, bet ir paskata dar labiau prisidėti prie universiteto bendruomenės stiprinimo. Mane labiausiai motyvuoja galimybė skatinti studentų kritinį mąstymą, ugdyti jų smalsumą ir gebėjimą savarankiškai tyrinėti. Man svarbu, kad studentai ne tik įsisavintų abstrakčias teorines žinias, bet ir išmoktų jas taikyti praktikoje, surasti ryšius su kasdieniniu gyvenimu, išmoktų atvirai diskutuoti, kelti naujas idėjas ir hipotezes. Be to, grįžtamasis ryšys su studentais dažnai tampa svarbiu aspektu ir mano paties profesiniam tobulėjimui. Studentų akademiniai pasiekimai ir tolesnė profesinė sekmė yra didžiausias įkvėpimas tęsti savo veiklą Universitete.

Doc. dr. Giedrė Dzemydaitė (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)

• Kai ateini į auditoriją su šypsena, gera energija, užsidegimu ir atvira širdimi, visa tai pasidaugina ir sugrįžta su kaupu.

Lekt. Jekaterina Šukalova (Filologijos fakultetas)

• Labiausiai mane motyvuoja studentų progresas - matyti, kaip keičiasi jų mąstymas, auga pasitikėjimas savimi ir drąsa klausti, abejoti bei atrasti kalbą savaip. Didelė motyvacija man yra ir nuolatinis mokymasis: galimybė gilinti savo srities žinias, plėsti akiratį bei mokytis iš įkvepiančių kolegų skirtingose disciplinose.

Prof. dr. Antanas Kairys (Filosofijos fakultetas)

• Pagrindinis motyvacijos šaltinis yra tai, kad man tikrai patinka šis darbas. O patinka dėl to, kad dažniausiai tenka susidurti su motyvuotais ir žingeidžiais studentais, su kuriais kartu galima "kapstytis" po sritį, kuri įdomi. Taip pat labai dideliu motyvacijos šaltiniu laikau akademinę laisvę - rinktis temos nagrinėjimo aspektus, kampus, metodus, eksperimentuoti.

Prof. dr. Tadas Malinauskas (Fizikos fakultetas)

• Žinojimas, kad žmonių ugdymas yra labai svarbus tiek pačiam žmogui, tiek ir valstybei, man yra vienas esminių motyvų dėstyti universitete. Taip pat mane motyvuoja iššūkis aiškiai ir suprantamai atskleisti fizikos esmę, slypinčią už dažnai sudėtingų matematinių formulių. Ne mažiau mane įkvepia galimybė bendrauti su studentais apie nuostabų dalyką - fiziką. Ypatingą motyvaciją suteikia studentai, kurie po paskaitų pasilieka, klausia, aiškinasi, diskutuoja ar meta iššūkį netikėtomis idėjomis ir įžvalgomis.

Prof. dr. Ramunė Grikšienė (Gyvybės mokslų centras)

• Labiausiai vertinu tai, kad dėstydama universitete turiu galimybę būti smalsių, kūrybingų, kritiškai mąstančių ir nuolat besimokančių žmonių bendruomenėje. Čia kasdien galime žavėtis puikiais kolegų bei studentų pasiekimais, semtis įkvėpimo ir idėjų iš geriausiųjų. O darbas būtent Vilniaus universitete mums suteikia privilegiją siekti karjeros tikslų, išnaudoti galimybes ir įgyvendinti svajones čia, Lietuvoje – šalyje, kuri mums artimiausia ir brangiausia.

Doc. dr. Liudas Jovaiša (Istorijos fakultetas)

• Dėstyti universitete labiausiai motyvuoja grįžtamasis ryšys. Geras žodis ar padėka dėstytojui yra labai brangi dovana, tad džiaugiuosi, jei/kai po kurio laiko kokioje nors pasaulio vietoje (ar virtualybėje) tenka susitikti alumnus, kurie mielai prisimena savo studijų metus.

Doc. dr. Mantas Valukonis (Kauno fakultetas)

• Esu labai dėkingas už šį įvertinimą. Didžiausia mano motyvacija dėstyti universitete kyla iš noro dalintis sukauptomis žiniomis ir praktine patirtimi bei prisidėti prie jaunųjų finansų specialistų profesinio augimo. Per praktinę darbo patirtį finansų institucijose įsitikinau, kad teorinių žinių nepakanka – studentams būtinas realių situacijų supratimas. Tačiau kartais motyvacijai užtenka ir labai paprastų dalykų – kai matai, kad auditorijos nėra tuščios ir žinai, kad tai, apie ką kalbi, studentams iš tiesų įdomu ir naudinga. Šis jausmas suteikia dėstymui prasmę ir skatina dar labiau stengtis.

Lekt. Dainius Baliūnas (Komunikacijos fakultetas)

......vieni iš svarbiausių motyvatorių edukaciniame procese tai komunikacinių ryšių kūrimas, bendradarbiavimas su studentais, kritinio mąstymo ugdymas, bendrų sprendimų paieška. Kokybiškai, kuriamoje komunikacinėje aplinkoje gimsta kūrybingi ir unikalūs mokslo atradimai. Man svarbu gebėti išgirsti skirtingas nuomonės, rasti bendrą vardiklį, sujungti jas į apčiuopiamą visumą ir parodyti auditorijai, edukacinianiais įrankiais, kuriamo objekto svarbą ir reikalingumą kiekvienam besimokančiąjam. Gebėjimą girdėti ir suprasti reikia nuolat lavinti, tobulinti, taigi toks, komunikaciniais ryšiais grįstas, procesas - abipusis, dėstant galima ne tik ugdyti auditoriją, bet kartu augti ir pačiam.

Lekt. Irus Grinis (Matematikos ir informatikos fakultetas)

• Vilniaus Universitetas man yra ypatinga vieta – tai ne tik mano Alma Mater, bet ir mokykla, su kuria sieja mano ilga akademinė kelionė bei daugybė įrodymų, kad čia praleistas laikas buvo prasmingas. Ilga ir turtinga VU akademinė istorija, pagarba žinioms, laisvam (kol kas) mąstymui, nuostabi aplinka, kurioje turime galimybę klausti, ieškoti ir nuolat mokytis.
  Dėstyti universitete mane labiausiai motyvuoja darbas su smalsiais studentais – kartu ieškant tikslių formuluočių, struktūrizuotų ir korektiškų sprendimų, bei siekiant ne tik įrodyti, kad sprendimas veikia, bet ir suprasti, kodėl jis yra teisingas, efektyvus ir, jei pasiseka, netgi elegantiškas. Ypač vertinu tuos momentus, kai sudėtinga idėja pamažu įgauna aiškią struktūrą ir tampa suprantama visiems (beveik).
  Linkiu mūsų Vilniaus Universitetui ir toliau sėkmingai derinti gilias akademines tradicijas su gyvu smalsumu, nuosekliai auginti žinias ir idėjas, bei išlikti vieta, kur net ir sudėtingiausi uždaviniai ir problemos sprendžiami bendromis pastangomis ir su gerąja (sveikąja) akademine logika (ir etika). O visam tam, kaip įprasta akademiniame gyvenime, tegu padeda mūsų kantrybė, tikrovę atitinkantys argumentai ir, svarbiausia, Ponas Dievas!

Doc. dr. Arūnas Barkus (Medicinos fakultetas)

Doc. dr. Lina Garšvienė (Šiaulių akademija)

• Mane kaip dėstytoją labiausiai motyvuoja prasmingas ryšys su studentais ir galimybė matyti jų augimą. Įkvepia akimirkos, kai studijų procese jie, analizuodami ekonominius procesus, vertindami riziką ir ieškodami pagrįstų investavimo sprendimų, drąsiai eksperimentuoja, klysta ir iš to mokosi, palaipsniui atrasdami savo stiprybes. Ypatingą prasmę teikia pasitikėjimu grįsta aplinka, kurioje galima atvirai diskutuoti apie rinkų dinamiką, naujas finansines technologijas ir augti kartu sparčiai kintančiame pasaulyje. Didžiausias atlygis - jausmas, kad bent iš dalies prisidedu prie jų pasitikėjimo savimi, drąsos priimti sprendimus ir siekti profesinių tikslų.

   

Lekt. Augustė Dementavičienė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)

Asist. dr. Laura Šivickaitė-Moldarienė (Teisės fakultetas)

• Vilniaus universitetas yra mano alma mater, todėl prasminga atiduoti duoklę vietai, kurios dėstytojai mane užaugino, tęsiant jų darbą.
  Motyvuoja ir studentai – jų smalsumas, kūrybiškumas, teigiamas požiūris į dėstomas disciplinas. Darbas su jais skatina nuolat ieškoti naujų ir įtraukių mokymo būdų.
  Motyvuoja galimybė augti. Darbas su studentais įpareigoja gilinti žinias ne tik susijusias su dėstomu dalyku, bet ir socialiniais įgūdžiais. Jis moko objektyvumo ir empatijos, kuri labai svarbi tada, kai to studentui labiausiai reikia.
  Motyvuota rezultatas – kai iš studentų išgirsti ar tekste skaitai savo išsakytas mintis; kai matai jų augimą; kai jie sugrįžta, pasirinkdami vėlesnį dėstomą dalyką, patikėdami vadovavimą kursiniams, magistro darbams ir SMD. Dar neišblėsus emocijoms po Geriausių metų dėstytojų apdovanojimų ceremonijos, turiu pridurti, kad ypač motyvuoja studentų, radusių laiko joje dalyvauti, šypsenos. Tai dar kartą patvirtino, kad viską darau teisingai.
  Taigi didžiausia mano motyvacija – studentai ir suvokimas, kad darbas su jais yra prasmingas.

Prof. dr. Mangirdas Morkūnas (Verslo mokykla)

• Ko gero, vieno atsakymo į klausimą, kas labiausiai motyvuoja dėstyti universitete nėra. Pats pasirinkimas tapti dėstytoju yra turbūt labiau ne profesijos, o netgi gyvenimo būdo pasirinkimas. O jame motyvuoja daug kas, visų pirma, spontaniškumas ir rutinos nebuvimas. Kiekviena paskaita juk vis tiek yra kažkiek kitokia, „gyva“, mat studentų klausimai, jų domėjimasis, diskusijos ne tik paverčia kiekvieną užsiėmimą unikaliu, bet ir skatina patį dėstytoją domėtis, tobulėti, nes vienodų klausimų iš studentų nebūna, o tam, kad į kai kuriuos juos atsakyti tenka ir prašyti pertraukos iki kito užsiėmimo. Taip kartu su studentais mokausi ir pats. Taip pat motyvuoja tie momentai, kai matau, jog studentas pradeda mąstyti savarankiškai — nebe kartoti teoriją, o ją taikyti, ginčyti, reflektuoti, abejoti. Tas intelektinis „lūžis“, kai atsiranda kritinio mąstymo ir pasitikėjimo savimi tikėti ir naudotis savo protu/nuomone dermė tikrai džiugina ir suteikia dėstytojo gyvenimo būdui dar daugiau prasmės. Prisipažinsiu, labai smagu ir tuomet, kai kur nors gatvėje ar mieste sutinki sunkiai atpažįstamą žmogų, o jis prie tavęs prieina, pasisveikina, prisistato ir padėkoja. Pasirodo – buvęs studentas. Sako „ačiū, dėstytojau, jūsų paskaitos ar diskusijos padėjo man apsispręsti, pakeisti išankstinį požiūrį ir tapti tuo, kuo esu. O tuo, kuo esu, aš didžiuojuosi”. Tokiais momentais suvoki, kad tavo pastangos tikrai turi prasmę, o dėstymas tampa ne tik gyvenimo būdu, bet ir tylia, ilgalaike investicija į žmones.

Doc. dr. Andrius Balčiūnas (Chemijos ir geomokslų fakultetas)

• Labiausiai motyvuoja studentų pasiekiamai: kartais kasdieniai, maži, kaip pvz. naujo analizės įrankio sėkmingas pritaikymas problemos sprendime, o kartais įspūdingi pasiekimai profesinėje, mokslinėje karjeroje, valstybiniame ar verslo sektoriuose. Tiek vienu, tiek kitu atveju jaučiu pasididžiavimą jais ir prasmingumą tame, ką darau universitete. Nėra nieko geriau kaip sutikti buvusį studentą (-ę) ir išgirsti, kad kažkada paskaitų metu pasakytos mintys, pademonstruotos technologijos, tiesiog atviras pokalbis koridoriuje prieš paskaitą, įkvėpė, paskatino juos siekti savo tikslų, ar išspręsti karjeros kelyje pasitaikančius iššūkius. Didesnės motyvacijos ir nesugalvosi.

Doc. dr. Rasa Paulienė (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)

• Reta mokslo kryptis nepatiria pokyčių ir žinias, informaciją galima laikyti statiškomis, neginčijamomis aksiomomis, nejudančiomis paradigmomis. Mokslo požiūriai kinta, priklausomai nuo begalės vidinių ir išorinių įtakų, todėl mano, kaip dėstytojos, užduotis - būti vedliu, informuotoju, patarėju, nukreipėju, skatinančiu kritinio mąstymo kompetencijos ugdymą ir jos taikymo kontinuumą. Sukūrus geranorišką aplinką, studentai į diskusijas įsitraukia nesunkiai, noriai dėsto savas mintis, mokosi argumentuoti. Studijavimo procese studentus nuolat skatinu įsileisti naujas mintis: ne dėstytojo, bet pirmiausia - jų pačių, nes naujų minčių natūraliai atsiranda dalyką studijuojant. Galimybė stebėti besikeičiančius studentų požiūrius, vieni kitų klausymąsi ir girdėjimą, pagarbą kitokiai nuomonei bei kritinio mąstymo kompetencijos raišką – tai tik keletas aspektų, kurie nepaprastai motyvuoja, padeda suvokti studentų grįžtamąjį ryšį bei leidžia didžiuotis kartu pasiektais rezultatais.

Asist. dr. Tomas Riklius (Filologijos fakultetas)

• Jei per paskaitas studentai (-ės) įsivaizduoja matą (-nčios) senovės Romos ar Atėnų gatves, kaip rytmetį į Forumą pradeda plūsti togomis apsirėdžiusių romėnų būreliai, besikeičiantys paskalomis ir vėliausiomis naujienomis; jei jie / jos įsivaizduoja matą (-nčios), kaip prieš jų akis riečiasi kolonų voliutos ir išryškėja freskų spalvos, jaučiuos pasiekęs savo tikslą – tarsi prikelti Antiką ir parodyti jos įtaką šiandienai. Tai laikau dėstymo sėkme ir pagrindiniu savo įkvėpimu.

Lekt. Aiden Wojciechowicz (Filosofijos fakultetas)

Asist. dr. Dovydas Banevičius (Fizikos fakultetas)

• Dėstyti univerisitete yra svarbus ir atsakingas darbas, kuris kiekvieną dieną gali būti kitoks - kupinas naujų patyrimų ir atradimų. Dėstytojo ir studento santykio kūrimui galima pasitelkti begalę skirtingų įrankių ir būdų. Labai motyvuoja kai pavyksta įtraukti studentus į mokslinius ieškojimus, diskusiją. Manau, kad jei turi ką papasakoti - reikia pasakoti, o studentai yra puikūs klausytojai ir kritikai. Ypač motyvuoja studentai, kurie po paskaitos lieka užduoti gudrių klausimų į kuriuos atsakymo čia ir dabar neturi - reikia kartu su studentais pamąstyti.

Asist. dr. Irena Nedveckytė (Gyvybės mokslų centras)

• Dėstymas universitete yra be galo įdomus, dinamiškas ir įtraukiantis darbas. Tai nuolatinis mokymosi procesas ne tik studentui, bet ir dėstytojui. Dėstydama universitete vadovaujuosi paprastu principu – šios dienos studentas tai rytdienos kolega. Mane įkvepia jaunų žmonių žingeidumas, reiklumas, kūrybiškumas, gebėjimas į užduotį pažvelgti kitu kampu. Itin motyvuoja dėstyti kai matai virsmą iš studento į aktyvų universiteto bendruomenės narį ar savo srities specialistą.

Asist. dr. Ryšard Gaidis (Istorijos fakultetas)

• Dėstymas seniausiame ir geriausiame Lietuvos universitete, tai didžiulė garbė ir atsakomybė. Istorijos fakultete, kaip ir kituose universiteto padaliniuose, moksliniai tyrimai derinami su pedagogine veikla. Tai istoriškai pasiteisinusi aukštosios mokyklos veiklos specifika. Taip dėstytojai, ypač tai svarbu humanitarams, gauna labai vertingos patirties skleidžiant ne tik savo, bet ir Kolegų, pasiektus mokslinius rezultatus tarp jaunosios kartos universiteto auklėtinių.
  Mano dėstomų dalykų pagrindinis tikslas supažindinti studentus su integruota ilgojo XIX amžiaus visuotinės istorijos problematika. Taigi paskaitose stengiamasi analizuoti ne tik Lietuvos, bet ir jos kaimynių, visos Europos ir net pasaulio esminius istorijos reiškinius, pavyzdžiui tokius kaip revoliucija, valstybė, karas, moderni tautinė tapatybė, imperializmas, kolonializmas, postkolonializmas ir t.t. Su tokia perspektyva tiesiogiai susijęs siekis ugdyti kritinį ir kompleksinį studentų žvilgsnį į istoriją. Sugebėjimą istorijoje įžvelgti ne tik pavienius faktus ir detales, bet drąsiai lyginti giluminius procesus, ieškoti to kas bendra ir panašu, ir to kas skirtinga ir originalu. Tai neabejotinai padeda suprasti ne tik savo šalies ir tautos praeitį, dabartį bei ateities lūkesčius, bet sudaro palankią plotmę vystyti tarptautinį istorinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą.

Doc. dr. Skirmantė Biržietienė (Kauno fakultetas)

• Dėstytojo darbas – tai darbas su žmonėmis. Tie žmonės yra mano studentės ir studentai. Jie mano pagrindiniai bendradarbiai ir jaunesnieji kolegos, kuriuos aš įsipareigojau pavedėti žinių taku. Atsakomybė jiems ir jų pasitikėjimas motyvuoja stipriausiai. Taip pat labai smagu matyti, kaip jie užauga, patys tęsia pažinimo kelionę, ieško atsakymų. Smagu, kai pavyksta juos įtraukti, sudominti savo dalyku. Aš taip pat daug išmokstu šioje kelionėje, nes mokydami mokomės, docendo discimus.

Asist. dr. Rūta Kupetytė (Komunikacijos fakultetas)

Labiausiai dėstyti universitete motyvuoja degančios studentų akys. Kai pradėjau dirbti universitete, supratau, kad nieko nėra baisiau, nei užgesinti jauno žmogaus akis. O geriausias dalykas, kuris gali nutikti, uždegti akis to, kuris iš pradžių nesidomėjo dėstomu dalyku. Dar vienas motyvuojantis dalykas – studentų klausimai, kurių sau niekaip nesugalvočiau. Tai verčia mane pačią ieškoti atsakymų į naujus klausimus.

Doc. dr. Gintautas Bareikis (Matematikos ir informatikos fakultetas)

• Dirbti Universitete - tai ir privilegija,ir garbė,ir atsakomybė - jau vien tai motyvuoja darbui. Kalbant apie pedagoginį darbą - motyvacijos šaltinis yra studentai, ypač žingeidūs, viskuo besidomintys, turintys savo nuomonę, požiūrį į gyvenimą ir supančią aplinką, siekiantys prasmingai diskutuoti. Antra - tai kolegos, kurie palaiko, skatina ir kuria kūrybišką darbinę aplinką. Universitetas turi Dvasią, kurios neįmanoma aprašyti, kurią galima tik pajausti ir ši Dvasia, kurią dažnai pavadiname Aura, nurodo būdą bendravimui su kolegomis bei skatina dirbti su studentais taip, kad absolventas išsiugdytų pagarbą savo Alma Mater ir šaliai, kurioje gyvena.

Doc. dr. Asta Mažeikienė (Medicinos fakultetas)

• Dėstymas – tai ne tik dalinimasis žiniomis, bet ir būdas bendrauti, įkvėpti, sudominti ir motyvuoti. Kai būna sunku – išgirsti ir palaikyti. Tai atsakomybė formuoti studento profesinį ir vertybinį pagrindą, kas įpareigoja dėstytoją nuolat tobulinti savo žinias bei gebėjimus. Man dėstymas yra veikla, kuri leidžia augti ir auginti. Labai džiaugiuosi dirbdama šį darbą ir dar labiau džiaugiuosi, kai mano studentams sekasi. Tai ir yra prasmė bei motyvacija būti dėstytoja.

Doc. dr. Laima Tomėnienė (Šiaulių akademija)

• Dėstymas universitete – tai ne tik darbas, bet ir gyvenimo misija, kuri suteikia man galimybę formuoti ateities pedagogus, prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo Lietuvoje. Labiausiai mane motyvuoja galimybė dalytis žiniomis ir patirtimi su jaunais žmonėmis, kurie ateityje taps nuostabiais pedagogais. Dirbdama su būsimais mokytojais, logopedais ir specialiaisiais pedagogais, žinau, kad formuoju žmones, kurie turės didelę įtaką vaikų ir jaunimo gyvenimams, padės jiems įveikti sunkumus ir atrasti savo stiprybes. Tai man suteikia didelį pasitenkinimą ir energijos – žinoti, kad mano darbas ne tik ugdo, bet ir keičia ateitį. Mano tikslas – ne tik perduoti žinias, bet ir sukurti tokią mokymosi aplinką, kuri skatintų studentų smalsumą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Man svarbu, kad jie išmoktų ne tik teorines žinias, bet ir gebėtų jas pritaikyti realiose gyvenimo situacijose, kad galėtų teikti pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
  Motyvuoja ir tai, kad dėstymas man yra nuolatinis savęs tobulinimas. Kiekviena paskaita man – tai nauja galimybė mokytis ir augti, ieškoti inovatyvių būdų, kaip pristatyti medžiagą, pritaikyti šiuolaikinius metodus ir ugdymo(si) strategijas ugdant įvairių gebėjimų mokinius.

   

Asist. dr. Ieva Giedraitytė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)

• Dėstyti universitete mane labiausiai motyvuoja smalsumas. Pirmiausia, mano pačios - nėra geresnio būdo sužinoti apie kažką daugiau ir iš įvairių perspektyvų, nei įtraukti tą temą į dėstomą kursą. Taip pat mane motyvuoja studentų smalsumas - jų užduodami klausimai, keliami iššūkiai ir net kritika. Tai skatina pagalvoti - "aha, kažko čia dar nesuprantu, apie kažką dar reikia šioje temoje pagalvoti". Trumpai tariant - dėstyti universitete labai įdomu!

Asist. dr. Elena Masnevaitė (Teisės fakultetas)

• Kas mane labiausiai motyvuoja dėstyti universitete? Man patinka, kai studentai įsitraukia, būna „čia ir dabar“. Nesvarbu, ar tai diskusija, ar grupinė užduotis, ar dar kažkas. Dar man labai patinka, kai jie būna nuoširdūs ir tai, kad jie pasitiki manimi. Tada jaučiu, kad vis dėlto kažką darau teisingai.

Doc. dr. Danguolė Oželienė (Verslo mokykla)

• Labiausiai motyvuoja galimybė dalintis žiniomis ir patirtimi su jaunais žmonėmis, kurie yra smalsūs, kūrybingi ir siekia tobulėti. Motyvuoja, kad galiu prisidėti prie studentų profesinio ir asmeninio augimo, o jų pasiekimai bei žingeidumas įkvepia mane nuolat mokytis ir tobulėti kartu. Gera matyti kaip studentai “auga”. Iš kuklių pirmakursių po 3,5 metų studijų jie tampa pasitikinčiais, drąsiais ir net savo verslus jau įkūrusiais.
  Kita vertus, mane motyvuoja ir VU akademinės bendruomenės intelektualinė atmosfera ir galimybė laisvai diskutuoti apie naujas idėjas, tendencijas, tyrimų rezultatus, kurie gali turėti reikšmingą poveikį visuomenei. Gera žinoti, kad ir tu nors maža dalelyte prie viso to prisidedi.

 Doc. dr. Daiva Tamulevičienė (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)

• Kadangi nebuvo aiškiai parašyti reikalavimai tekstui, tai gal tada tiktų toks? „Dirbu dėstytoja jau beveik trisdešimt metų ir savęs kitoje veikloje neįsivaizduoju. Nors tai sunkus ir atsakingas darbas, bet kartu labai įdomus ir prasmingas. Suvokimas, kad dirbi prasmingą darbą, įkvepia ir motyvuoja. Todėl kiekvieną dieną, dirbdama su studentais, džiaugiuosi matydama, kaip jie tampa savo srities profesionalais ir žinodama, kad prie jų augimo ir tobulėjimo kažkiek prisidėjau ir aš.

 Prof. dr. Jurgis Pakerys (Filologijos fakultetas)

• Dėstyti mane labiausiai įkvepia noras paaiškinti, kaip veikia kalbos sistema. Dalį įdomių dalykų ir pats pastebiu tik paskaitose – kol jie nesuformuluoti žodžiu, neužrašyti lentoje ar neišprovokuoti klausimo, glūdi kažkur pasislėpę. Tókios akimirkos skatina į auditoriją vėl sugrįžti. Tiesa, kartais įkvėpimo dėstyti neturiu, bet tada susinervinu, kad bus niekam tikusi paskaita ar seminaras, imu stengtis ir po truputį užsivedu

 Lekt. Albina Saikauskienė (Filosofijos fakultetas)

• Kas mane labiausiai motyvuoja dėstyti universitete? Be abejonės, pirmiausia – studentai ir studentės, į kuriuos sutelktas mano dėmesys ir pastangos ne tik sudominti savo dėstomu psichologijos dalyku, bet ir sukurti saugią aplinką, gerą tarpusavio ryšį. Savo ruožtu studentai atsakydami savo smalsumu, domėjimusi, atvirumu naujoms patirtims motyvuoja ir skatina mane tolesniam darbui.
  Taip pat man labai svarbūs kartu dirbantys kolegos iš Psichologijos instituto ir kitų institutų, su kuriais tenka bendradarbiauti. Žinojimas, kad visada sulauksiu paramos, palaikymo, patarimo, kai to prireiks, įgalina jaustis saugiai ir užtikrintai.
  Dar vienas motyvuojantis veiksnys – aplinka, jaukios ir įspūdingos Vilniaus universiteto erdvės

Doc. dr. Thomas Gajdosik (Fizikos fakultetas)

• I think my area of specialty, theoretical particle physics is very interesting and to share the excitement of understanding the smallest parts of our world and how they interact is the biggest motivation.
  Of course, this motivation only works if students are interested, too. But this was the case for the last 15 years in bigger or smaller numbers.
  Additionally, being part of a team that tries to do the best for the students, increases the conviction, that the time for teaching is spent well. To this team I can count our dean, vice dean, director and vice director of the institute, and many of my colleagues, even if they do not teach the same subject. But they work for the best of the students. In that sense the honor should go to all teachers in the physics faculty that try to give their best. 

Lekt. Andrius Grodis (Istorijos fakultetas)

• Kasdieninis susitikimas su studentais užsiėmimų metu yra viena svarbiausių profesinio tobulėjimo galimybių, kurią atveria darbas Universitete. Atviras bendravimas, geranoriškos kritinės pastabos, jaunatviškas dabarties aktualijas atliepiantis studijuojančiųjų žvilgsnis į dėstomą medžiagą, dalykiška bendradarbių pagalba ir draugiška atmosfera, turbūt yra ryškiausi buvimo Universiteto akademinės bendruomenės nariu privalumai. 

 Doc. dr. Eglė Gabrėnaitė (Kauno fakultetas)

• Akademinė veikla man – dinamiškas ir kaitus procesas, reikalaujantis ne tik skvarbios mokslininko minties, bet ir pedagoginio atidumo, empatiško, įtraukaus santykio su auditorija. Tai kasdienis iššūkis, kurį įveikti motyvuoja galimybė tapti pozityvios studento mokymosi istorijos dalimi. Todėl paskaitos universitete man nėra vien mokslinių žinių perteikimas studentui. Pirmiausia, tai argumentuota diskusija, mokanti kritiško, nestandartinio mąstymo ir (įsi)vertinimo, atvirumo dialogui, skatinanti ieškoti kūrybiškų ir tvarių sprendimų, generuoti inovatyvias idėjas.

Doc. dr. Dainius Vaitiekūnas (Komunikacijos fakultetas)

• Gera jaustis mokslinės tiesos ir prasmės ieškotojų bendruomenės dalimi. Tai skatinantis pasitempti gyvenimo stilius, nes studentai - itin reikli ir kritiška tos bendruomenės dalis. Mokslinė diskusija su jais yra tikras iššūkis. Pastangas atperka ypatingas dalinimosi žiniomis ir žinojimo malonumas, kai atiduodamas ne prarandi, o praturtėji.

Doc. dr. Andrius Grigutis (Matematikos ir informatikos fakultetas)

• Dėstytojo karjerą Vilniaus universitete skaičiuoju nuo 2010 metų. Dėstymas ir mokslo kūrimas yra labai įtraukianti veikla. Manau, kad akademinis darbas yra vienas įdomiausių, kuriuos tik žmogus gali dirbti. Matematikos misiją matau, kaip mus supančių reiškinių supaprastintą aiškinimą. Daug ką galime skaičiuoti tiesiog tiesmukai, tačiau stabtelėjus ir akimirką atidžiau pagalvojus, dažnai pavyksta surasti trumpesnį ir efektyvesnį algoritmą norimam rezultatui gauti.

Doc. dr. Marija Jakubauskienė (Medicinos fakultetas)

• Dėstymas universitete labiausiai motyvuoja todėl, kad tai yra nuolatinis kūrybinis procesas, lydimas akademinės laisvės, pažinimo, asmeninio ir profesinio augimo bei galimybės daryti kad ir nedidelę įtaką visuomenei ir pasauliui. Dėstymas universitete suteikia išskirtinę galimybę bendrauti su asmenybėmis – kolegomis bei motyvuotais studentais ir prisidėti prie jauno žmogaus augimo.

Prof. dr. Remigijus Bubnys (Šiaulių akademija)

• Universitete labiausiai motyvuoja siekiantys karjeros, žingeidūs ir bendradarbiaujantys studentai. Studentų patirtis man tampa pagrindiniu šaltiniu, analizuojant skirtingas situacijas, perduodant naujas žinias, tuo pačiu ir mokantis vieniems iš kitų patirties. Aktualus man profesinės veiklos reflektavimas ir skatinimas studentus tyrinėti savo veiklą, mokymosi rezultatus, dalytis žiniomis kartu su kitais. Dėstydamas visada raginu diskutuoti klausti ir kartu ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus. Stengiuosi padėti studentams išvengiant situacijų, kuomet paskaitos tampa nelauktomis, nesėkmingomis ar erzinančiomis akimirkoms.
  Studentų grįžtamasis ryšys skatina atkreipti dėmesį į tam tikras detales, tobulinti savo dėstymo būdus, kurie sustiprintų studentų norą pažinti, patirti ir kurti naujus dalykus. Smagu stebėti procesą, kai mokantis kinta studentų požiūriai, pervertinamos turimos nuostatos ar vertybės. Nuolat tenka prisitaikyti prie naujų sąlygų, vykstant pokyčiams, atrasti naujų, netradicinių būdų sėkmingai savo bei studentų mokymosi veiklai organizuoti, ko nuolat siekiu tobulindamas savo dėstymo praktiką

Doc. dr. Giedrė Lastauskienė (Teisės fakultetas)

• Klausimas, kas motyvuoja dėstyti universitete, daug sudėtingesnis, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio... Viena vertus, dėstymas pareikalauja daug pastangų, įtampos, vakarų, savaitgalių. Ir neabejoju, kad visiems dėstytojams būna momentų, kai pagalvoji, ir kam man viso to reikia? Antra vertus, yra kažkas, kas prieš tai minėtą mintį nuveja šalin ir priverčia tave rugsėjo pirmąją vėl sugrįžti į auditoriją. Tas "kažkas" neturi aiškaus įvardijimo ir apima daugelį dalykų - studentų žingeidumą, jų jaunatvišką teisės romantizavimą, galimybę žvelgti į tikrovę jaunų žmonių akimis ir išgirsti iš jų klausimų, taip pat ir apie teisei reikšmingas situacijas, kurių pats sau neužduotum, džiaugsmą matyti, kaip pasikeičia ir subręsta studentai per studijų metus. O kur dar nuostabūs kolegos, puiki darbo atmosfera ir džiaugsmingas suvokimas, kad gali dirbti tokias senas tradicijas turinčiame Universitete!

Doc. dr. Elzė Rudienė (Verslo mokykla)

• Man universitetas tai studentai ir veiklos, į kurias galiu juos įtraukti - ar tai būtų BIP'as, ar tyrimų projektas, ar įmonių pateiktų problemų sprendimas. Mano siekis, kad studentas visada atsimintų, jog teorijos ir modeliai - ne tik mokslininkams, jie ir praktikams. Labai svarbu, kad kiekvienas studentas surastų, kokia sritis jam patinka ir kur nori save realizuoti, nes "akys dega" tik tada, kai darome, kas "veža".

Prof. dr. Rimantas Raudonis (Chemijos ir geomokslų fakultetas)

• Esu chemijos patriotas. Susižavėjau ja dar mokykloje. Noriu, kad ir mano studentai domėtųsi chemija, klausinėtų ir suprastų.

 Prof. dr. Greta Drūteikienė (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)

• Mane, kaip dėstytoją, labiausiai motyvuoja tai, kad nepriklausomai nuo studento studijų pakopos bei formos ir nuo jo patirties, žinių ar įgūdžių – su juo visada apsikeiti pasitikėjimo mandatais, o tai suteikia galimybę abipusiam augimui ir tobulėjimui.

 Asist. Deividas Zibalas (Filologijos faluktetas)

• Labiausiai motyvuojantis dalykas dėstant yra žinojimas, kad leidi savo laiką prasmingai. Mums suteikiama neįkainojama galimybė nuolatos tobulėti ir mokytis. Nuolatinis ruošimasis seminarams, tekstų skaitymas bei bendravimas su studentais leidžia nuolatos išmokti kažko naujo bei pagilinti jau turimas žinias. Jautiesi, kad tobulėtum ne tik kaip profesionalas, bet kaip ir žmogus.

 Doc. dr. Birutė Švedaitė–Sakalauskė (Filosofijos fakutetas)

• Tiesa pasakius, man labai patinka dėstytojos darbas, nelabai įsivaizduoju geresnio. Pagrindinis mano tikslas yra sudominti, paskatinti eiti gilyn, o kitas man pačiai svarbus dalykas – kad tai, ką mokau sietųsi su jaunų žmonių, su kuriais dirbu, gyvenimu ir jų patirtimi. Esu įsitikinusi, kad tokiu atveju universitetinės studijos juose palieka gilesnį įspaudą. Stengiuosi pažinti savo studentes ir studentus, man įdomu suprasti, kuo jie gyvena, kas jiems rūpi, kas neramina, iš kokios tikrovės jie ateina. Kadangi jie man kiekvienais metais vis jaunesni, o aš jiems – vis vyresnė, tokio jų pažinimo ir susigaudymo, kas jie tokie yra, man reikia vis daugiau. Bet tai tuo pačiu ir labai įdomu, nes leidžia jausti ir žinoti, kuo gyvena kita mūsų visuomenės karta.

 Doc. dr. Domas Paipulas (Fizikos fakultetas)

• Jei supranti vieną ar kitą dalyką bent kažkiek geriau nei koks žalias studentas, tuo supratimu reikia dalintis. Tokia yra gyvenimo taisyklė. O papildomai motyvuotis turi ne dėstytojas, o studentas, nes juk jam reikės laikyti egzaminą!

 Asist. dr. Radvilė Rimgailė-Voicik (Gyvybės mokslų centras)

• Dėstymas yra kelionė. Kelias tolimas ir ilgas, kartais paskausta kojas. Užkimsta balsas. Kartais nebūna nuotaikos. Bet juk keliauji ne vienas! Susitinki daug jaunų protų, kurie klausimais ir idėjomis keičia tavo mąstymą, parodo kitus požiūrio kampus. Galiu drąsiai teigti, kad dėstymas man yra tikra gyvenimo dovana – laisvė keliauti po tolimus laikus ir kraštus bei pasakoti istorijas apie augalus.

• Vidinė motyvacija, mane kaip dėstytoją, skatina kaskart tobulėti, judėti į priekį, kažką įdomaus padaryti. Todėl stengiuosi kaskart tobulinti ir atnaujinti savo dėstomų dalykų turinį, papildant nauja informacija bei vizualine medžiaga, o taip pat supažindinti studentus su naujaisiais savo dėstomos srities moksliniais tyrimais. Studijų procese siekiu perteikti savo žinias ir patirtį ne tik kalba, bet ir vaizdinėmis priemonėmis, užmegzti su studentais abipusį ryšį bendradarbiaujant per dialogą (klausimai-atsakymai, diskusijos, etc.) Auditorijoje stengiuosi sukurti demokratišką mokymosi aplinką, nes bendraujant su studentais svarbu ne tik specialybės žinių perteikimas, bet ypač svarbi tinkama emocinė aplinka, kuri padeda atskleisti kiekvieno studento kompetencijas, gebėjimus, ugdo abipusį pasitikėjimą (jie drąsiai, be emocinės įtampos, aktyviai dalyvauja diskusijose, seminaruose, proseminaruose, pokalbiuose ). Būtent, grįžtamojo ryšio rezultatai svarbūs bendradarbiaujant su studentais, kuomet jie skatinami įsitraukti į reflektyvią veiklą ir tas bendradarbiavimas yra įvairiapusiškesnis bei efektyvesnis. Kita vertus, ilgametė profesinė patirtis, tolerancija ir pagarba studentui, empatija, psichologinės kompetencijos, šiandien ypač svarbios dėstytojo ir studento bendradarbiavime.

• Sistemingam suvokimui dar būtinai reikia jautrios dėstytojo ir studento bendrystės, pasitikėjimo, nesikaustymo. Pasitikėjimą, atvirumą, nebaikštumą reikia susikurti, čia jau pedagoginis menas. Daug gali humoras, išradingos užduotys, asmeniškumas. Labai svarbu susitapatinti ir perprasti pradinę besimokančiojo būseną / situaciją ir su ja dirbti, suformuoti pamatą ir tik tada statyti mūrą – nesupratus pradinės padėties geras mūras nepavyks arba net neišeis jo mūryti, nes nėra ant ko. Kol besimokantysis nesuvoks reiškinio elementų, nemokės išardyti ir vėl sudėti, nemokės apibūdinti sudedamųjų dalių priežastingumo ir funkcijų – nieko nebus. Mano atveju tai yra lingvistinė analizė – būtinai reikia siekti gebėjimų paaiškinti sudėtingų lingvistinių sistemų elementų funkcijas. Kas daugiau juos išmokys nuosekliai analizuoti ir argumentuoti, jei ne universitetas?

Doc. dr. Kęstas Kirtiklis (Komunikacijos fakultetas)

• Mane motyvuoja smalsi ir aktyvi auditorija.

• Niekas labiau nemotyvuoja toliau dėstyti ir tam dėti pastangas kaip teigiami studentų atsiliepimai. Labai džiugina kai pavyksta studentams "atverti akis". Kartais pastebi, kad po paskaitos į kažkokį dalyką studentams pavyksta pažvelgti iš visai kitos perspektyvos, ir supranti, kad jų suvokime ir dalyko matyme įvyko lūžis. Dėl to verta dėstyti.

• Paklausta, ar turi pavyzdžių, į kuriuos lygiuojasi, doc. dr. Rūta Bendinskaitė teigė besimokanti iš visų, pradedant jos vaikais, studentais, pacientais ir baigiant vyriausiais kolegomis, tėvais, giminaičiais: „Žinoma, kai kada išmoksti ir to, ko arba kaip nereikėtų daryti. O motyvacijos semiuosi iš mane supančių žmonių. Jeigu man neįdomu – aš vis vien tame surandu kažką, kas man įdomu, smagu, nesvarbu, ką bedaryčiau – dėstyčiau, gydyčiau, eičiau į koncertus ar keliaučiau. Kita vertus, net nežinau, ar ta motyvacija visada man yra reikalinga dėl mano pareigingumo. Kartais jis vargina, bet aš tiesiog žinau, kad tam tikrus dalykus turiu padaryti – ir darau.

• Mane, kaip dėstytoją, labiausiai motyvuoja studentų – būsimųjų mokytojų entuziazmas, noras kurti tokias ugdymo įstaigas, kuriose visiems būtų gera. Džiaugiuosi, kad galiu su studentais ir studentėmis įgyvendinti idėjas, mums padedančias kartu augti. Prie mano veiklos kokybės daug prisideda glaudus bendradarbiavimas su šalies ir užsienio partneriais, mokytojais – praktikais. Nuolat judėti į priekį įkvepia bendraminčiai ir tikėjimas, kad tai, ką darome, yra labai prasminga.

Asist. dr. Vilius Bartninkas (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)

• Mane motyvuoja du dalykai: pirma, tikėjimas, kad Antika yra reikalinga čia ir dabar, kad ji padeda mums suprasti savo pačių klausimus ir paieškų kryptis. Antra, kad studentai mėgsta mesti iššūkį diskusijose apie Antikos pasaulį, kvestionuoti filosofinių temų relevantiškumą. Tai mokina kasdien nesvyruojant eiti prie reikalo ir iš esmės. Už tai aš jiems tariu nuoširdų "ačiū".

• Darbas pilnoje auditorijoje su smalsiu, kūrybingu jaunimu, siekiančiu žinių įprasmina dėstytojo darbą. Mano, kaip dėstytojo tikslas – pirmiausiai sudominti studentą ir vėliau jam padėtu suprasti bei įsisavinti dėstomą dalyką. Sudominimas dėstomu dalyku, dar labiau motyvuoja studentą gilintis į jį. Į studentą visuomet žiūriu kaip į kolegą, lygiavertį partnerį ir tai jiems padeda atsikratyti įtampos (gal būt baimės), jis jaučiasi įvertintas, drąsiai reiškia savo poziciją, dėsto mintis, nebijo suklysti. Paskaitoje visi tampame vienu dariniu, suprasdami, jog žinios reikalingos ne kam nors kitam, o mums patiems. Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje dėstytojas tampa tik pagalbininku studentui, siekiančiam žinių bei tobulėjimo. Todėl jie labai lengvai atsirenka kuris dėstytojas yra ne formalus, o realus pagalbininkas. Tai verčia dėstytoją nuolat pasitempti, tobulėti ir žengti koja kojon su sparčiai kintančiu dinamišku gyvenimu ir požiūriu į jį!

• Didžiausia motyvacija - smalsumu "degančios" studentų akys ir noras nenuvilti, pateisinti lūkesčius ir juos viršyti. Esu maksimalistė, todėl pirmiausia sau keliu aukštus reikalavimus, kurie skatina tobulėti ir plėsti komforto zonas. Taip pat, matyt, įgimta ir nuolat ugdoma smalsumo savybė vis veda neatrastais moksliniais keliais ir klodais. Kiekvienas "ačiū", susižavėjimo žvilgsnis, aukšti studentų pasitenkinimo rodikliai ir Geriausio dėstytojo nominacija - tai variklis, vežantis tik pirmyn.

Doc. dr. Rasa Šimanauskienė (Chemijos ir geomokslų fakultetas)

• Manau, kad geriausi motyvatoriai yra patys studentai. Jų grįžtamasis ryšys yra vienas svarbiausių kokybiškos dėstytojų veiklos indikatorių. Dėstytojo ir studento, kaip lygiaverčių kolegų dialogas bei galimybė mokytis kartu, manyčiau, ir būtų pagrindinis judėjimo į priekį variklis, ugdant savarankišką ir kritišką požiūrį, į daugelį mūsų planetoje vykstančių reiškinių.

Prof. dr. (HP) Sigitas Urbonavičius (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)

• Nemanau, kad studentiško amžiaus žmogų galima „mokyti“, tas žodis ne visai tiksliai atspindi esmę. Galima tik patarti ir padėti mokytis, ugdyti įgūdžius, įsisavinti metodus ir t.t., bet iniciatyva pažinti ir suprasti turi būti iš studento pusės. O dėstytojas turi perteikti savo asmeninį požiūrį į dėstomus dalykus, tačiau tas požiūris neturi tapti „galutine tiesa“. Tiesiog jis turi padėti susivokti vadovėliuose ir daugybėje kitų informacijos šaltinių ir parodyti, kaip tai galima interpretuoti ir panaudoti.

Prof. dr. Mikas Vengris (Fizikos fakultetas)

• Didžiausia motyvacija – tai kai po paskaitos prieina studentai ir ko nors klausia. Esu žmogus, negalintis užsiimti vien tik moksliniais tyrimais. Nors jie labai įdomūs, bet laboratorijoje dirbi visada arba pats vienas, arba su vienu kolega, doktorantu, studentu. Dėstymas – tai būdas bendrauti su daugeliu žmonių iš karto, pabūti ir fiziku, ir mokytoju, ir stand-up komiku, pamatyti žmonių akis. Juk nieko nėra smagiau kaip pirmajam papasakoti studentams dar negirdėtą įdomią istoriją iš fizikos mokslo, o gal ir iš gyvenimo.

Doc. dr. Renata Gudiukaitė (Gyvybės mokslų centras)

• Dėstymas man – ne tik atsakomybė suteikti studentams reikalingų srities žinių, parodyti jų studijų pritaikymo galimybes, ugdyti jų kūrybiškumą ir meilę studijuojamai sričiai, bet ir galimybė mokytis ir tobulėti pačiai. Tai galimybė susipažinti su kuo įvairesnėmis mikrobiologijos/biotechnologijos taikymo sritimis, sekti paskutines savo srities naujienas ir pasidalinti jomis su studentais. Studentų teikiamas atgalinis ryšys įkvėpia ir motyvuoja šią misiją įgyvendinti kaip galima geriau

Doc. dr. Eugenijus Saviščevas (Istorijos fakultetas)

• Tobulinti dėstytojo kompetencija įkvepia tik auditorijos dėmesys. Paskaita – kaip pokalbis su atsitiktiniu pašnekovu. Pirmiausia jį norisi nustebinti, o po to pakviesti į kelionę link bendro tikslo, pažinimo. Jei vėliau pasijunti likęs vienas, viską pradėk iš naujo.

Asist. dr. Jurgita Astrauskienė (Kauno fakultetas)

• Dėstant didžiausią džiaugsmą jaučiu matydama, kaip studentai tobulėja audiovizualinio vertimo srityje, aktyviai įsitraukia į studijuojamus dalykus, kelia prasmingus klausimus, nepasiduoda, ieško ir randa kūrybiškus vertimo sprendimus. Labai įkvepia glaudus bendradarbiavimas su VU KnF kolegomis, jų palaikymas ir paskatinimas. Vertinu ir puoselėju užmegztus ryšius su audiovizualinio vertimo tyrėjais iš užsienio, kurie suteikia galimybę su bendraminčiais dalintis mokslinių tyrimų įžvalgomis.

Doc. dr. Viktor Denisenko (Komunikacijos fakultetas)

• Dėstytojo darbe didžiausia motyvacija tampa bendravimas su studentais. Siekiu, kad studijų procesas būtų ne vien dėstytojo monologas, bet ir dialogas su auditorija. Diskusijos su studentais leidžia ir man pačiam pažvelgti į dėstomą problematiką iš įvairių pusių, o kartais ir pasisemti naujų minčių bei įžvalgų.

Doc. dr. Viktor Skorniakov (Matematikos ir informatikos fakultetas)

• Išsilavinusių žmonių pasaulis - patraukli vieta gyventi. Suvokimas, kad gali svariai prisidėti kurdamas tokį pasaulį, labai motyvuoja. Darbas įgauna misijos prasmę ir pastangos ją įvykdyti kuo geriau tampa natūraliu aktu.

Prof. dr. Diana Ramašauskaitė (Medicinos fakultetas)

• Mano pirmieji studentai jau užaugo. Smagu matyti kaip jie tampa puikiais ir žinomais savo srities specialistais, savarankiškais mokslininkais. Išgirsti, kad šie jauni gydytojai ne tik nepakartojami savo srities specialistai, bet ir nuostabūs kolegos bei žmonės. Pagalvoji, kad ir tu padėjai šiam žmogui tapti tuo, kuo jis yra šiandien. Taigi matomi rezultatai, grįžtamasis ryšys, įvertinimas, besikeičianti situacija (ypač pandemijos metu ir po jos) ir poreikis keisti mokymo procesą – tai tie veiksniai, kurie skatina ir motyvuoja judėti į priekį ir deramai įgyvendinti savo veiklą.

Doc. dr. Vita Juknevičienė (Šiaulių akademija)

• Būdama dėstytoja ir dirbdama universitete su studentais, pirmiausiai jaučiu atsakomybę prieš studentus, savo organizaciją ir pačią save atliepti jų lūkesčius. Mano pagrindinis tikslas yra suteikti reikiamų (bazinių ar plėtojančių) žinių studijuojamoje srityje, dalintis savo tiriamąja ir moksline patirtimi bei patarimais, tačiau kartu praplėsti jų akiratį, juos motyvuoti patiems drąsiai ieškoti sprendimų, suteikti jiems kuo daugiau laisvės pilnai atsiskleisti, rasti savo tiesą ir kelią link jos. Labiausiai motyvuoja mano studentai – jie yra mano įkvėpimas nesustoti, augti pačiai ir kartu su jais kartu, naudoti inovatyvius studijų metodus. Geriausias apdovanojimas man – matyti, kaip jie auga: kaip žingeidūs ir drąsūs žmonės, kaip socialinių reiškinių tyrėjai, kaip būsimi ar esami savų organizacijų vizionieriai.

Partnerystės doc. Romas Švedas (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)

• Mano stiprioji pusė – praktinė patirtis. Dėstomais dalykais – tarptautinės derybos ir energetinis saugumas – turiu didelę praktinę patirtį, todėl ja, visų pirma, stengiuosi pasidalinti. Kursų metu galiu pateikti įvairiausių praktinių pavyzdžių, pasidalinti darbo užkulisiais ir pan. Keliu sau tikslą, kad baigę kursą studentai galėtų savarankiškai praktikoje panaudoti kurso metu įgytas žinias. Pavyzdžiui, derybų tema – pasiruošti ir dalyvauti derybose, derybų metu gebėti įtikinti, žinoti kaip elgtis su neparankiais derybų partneriais, kaip dalyvauti tarptautiniame susitikime ar jam pirmininkauti ir pan. Arba energetinio saugumo tema – suprasti energetikos žodyną, gebėti įvertinti šalies energetinį saugumą, atskirti, kuomet energetika yra ekonomika, o kuomet naudojama kaip ginklas. Galimybė dalintis praktine patirtimi yra mano viena pagrindinių darbo VU TSPMI motyvacijų.

Asist. dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė (Teisės fakultetas)

• Dėstytojos kelią pasirinkau, nes norėjau pasidalinti sukauptomis žiniomis ir patirtimi su jaunąja teisininkų karta, man tokia veikla atrodo labai prasminga. Tačiau man svarbu ne tik perduoti žinias, bet ir suteikti studentams pasitikėjimo savo jėgomis, kad jie gali tomis žiniomis pasinaudoti. Patinka įkvėpti, sudominti analizuojamais klausimais. Tai įmanoma tik dirbant laisvoje atmosferoje, dėstytojui ir studentui bendraujant betarpiškai. Todėl dirbdama su studentais bandau grįžti į studijų laikus ir prisiminti save pirmame ar antrame kurse. Kokie buvo mano lūkesčiai studijų procese? Koks buvo mano supratimas apie teisę ir požiūris į pasaulį apskritai? Ko aš būdama studentė tikėjausi iš dėstytojo? Tai padeda geriau suprasti studentų poreikius, baimes, lūkesčius. Kartu dėstydama tobulėju pati, kartais diskusijose su studentais iškyla tokių klausimų į kuriuos neturiu vienareikšmiško atsakymo, tai paskatina dar geriau įsigilinti į nagrinėjamus klausimus. Mokydama kitus išmoksti svarbiausia pamoką, kad ir pati visada būsi mokinė.

Prof. Mindaugas Laužikas (Verslo mokykla)

• Priartindamas mokymo procesą prie realios verslo aplinkos bei realių mokslinių tyrimų, drauge su studentais sprendžiame daugiasluoksnius verslo iššūkius. Siekiu mokymo procese pasiūlyti šiandien aktualių vadybos teorijų, verslo inteligencijos ir duomenų valdymo, kūrybiškumo bei inovacijų derinį. Dėstytojo vaidmuo yra ne tik pristatyti naujausias tyrimų metodologijas, verslo teorijas, strateginius modelius, modernias technologijas ar inteligencijos priemones, bet ir pademonstruojant kaip jos galėtų veikti begaliniame duomenų ir informacijos vandenyne skirtinguose verslo kontekstuose.

Doc. dr. Rolandas Tučas (Chemijos ir geomokslų fakultetas) (nuotrauka E. Kurausko)

• Svarbiausias tikslas – paruošti savarankiškas, atsakingas, sąžiningas ir mąstančias asmenybes, studijoms pasirinktos srities specialistus. Studentas ir dėstytojas yra lygiaverčiai partneriai, tik dėstytojas paprastai turi daugiau patirties bei žinių, tad jo uždavinys tuo pasidalinti su studentais. (R.Tučas)

• Studentai yra mano didžiausia vertybė ir įkvėpimas. Savo kaip dėstytojos misiją matau kaip siekimą, kad studentas (-ė), po mano paskaitos išeitų geresniu/tobulesniu žmogumi – ne tik profesiniu, bet ir, visų pirmiausia, asmeniniu požiūriu. To pasiekiame tik dirbdami su studentais kartu, kaip lygiavertė komanda. (J.Savickė)

• Džiugu matyti, jog Fizikos fakulteto bendruomenė iškelia mano kandidatūrą – man tai yra vertingas rodiklis, kad judu teisinga kryptimi, o mano darbo įvertinimas studentų gretose ir jų išreikštas pasitikėjimas parodo, kad mano taikoma žinių perteikimo studentams ir jų vertinimo strategija taip pat pasiteisino. (J.Chmeliov)

• Manau, kad dėstytojo vaidmuo yra duoti, o studento tai pasiimti. Šiame darbe atsakingos abi pusės. (D.Mickūnaitytė)

• Jei manęs paklaustų, kas yra geras darbas, pateikčiau tokią formulę: tai toks darbas, kuris leidžia oriai gyventi, naudojant savo geriausius įgūdžius kurti kažkam, ką laikote esant naudinga. (Daiva Repečkaitė. Žaislinių darbų reiškinys. 2016-03-10) (K. Dragūnevičius)

• Man būti dėstytoja reiškia atiduoti studentams visas mikrobiologijos žinias, kurias turiu ir kurias dar galiu įgyti, dirbdama mokslinį darbą ir mokydamasi pati. Stengiuosi, kad studentai suprastų, o ne išmoktų mintinai. Siekiu, kad studentai susietų visas gautas žinias, visas mikrobiologijos sritis į vieną visumą, kuri vadinasi MIKROBIOLOGIJA. (N. Kuisienė)

• Mano darbo su studentais tikslas - palaikyti universiteto tradiciją ir universitetinės bendruomenės, kaip unikalios savo kultūrine forma, gyvenimą. (T.Vaiseta)

• Tas amžinas klausimas „kodėl“! Išgirsti jį iš auditorijos ir kartu ieškoti atsakymų – kas gali būti prasmingiau? (L. Murinienė)

Lekt. Giedrė Dubauskienė (Kauno fakultetas); 

• Mokslininkai vis bando atrasti jaunystės eliksyrą, o aš jį jau radau – mano studentai. Tai jie priverčia mane nuolat judėti į priekį ir nesustabarėti. (G.Dubauskienė)

• Man norisi, kad mano dėstymas turėtų išliekamąją vertę, o ne pasentų per pusę metų; kad būtų toks, kuris duoda tai, ko negali paprastai gauti kitur, ir kuris pateisina savo buvimą universitete. (I.Radavičius)

 Doc. dr. Lina Zabulienė (Medicinos fakultetas);

• Dėstymas dažnai panašus į kūrybą, net ir turėdami tą patį molbertą, tokius pačius dažus, teptukus, vaizdą prieš akis, aplinkybes ir įkvėpimą, žinodami pagrindus ir technikos subtilybes, galimai nutapysime skirtingą paveikslą, tai ir teikia žavesio ir atradimo džiaugsmą. (L.Zabulienė)

• Man tikrai įdomus mano dėstomas dalykas, bet puikiai suprantu, kad jis gali būti ir neįdomus, ir toks kritinis santykis su dėstomu dalyku skatina ieškoti naujų dėstymo būdų ir medžiagos pateikimo formų. (I.Vinogradnaitė)

Doc. dr. Juozas Galginaitis (Teisės fakultetas) (nuotrauka E. Kurausko)

• Dažnai savo ir studentų dėmesį atkreipiu į tai, kad ius est ars boni et aequi (teisė yra gėrio ir teisingumo menas) ir kad šio meno mokomės ne dėl geresnio pažymio, bet dėl geresnio bendro gyvenimo. (J.Galginaitis)

Lekt. Gražina Cislikauskienė (Verslo mokykla)

• Su studentais esame lygus ir keičiamės informacija, jie mokosi iš manęs, o aš mokausi iš jų. Mūsų atsakomybės padėti vieni kitiems ir išlaikyti pagarbą. (G.Cislikauskienė)